ASBESTO KELIAMAS PAVOJUS IR SAUGUS ASBESTO TURINČIŲ PRODUKTŲ TVARKYMAS

Kas yra asbestas?

Asbestas-tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai. Priklausomai nuo oksidų sudėties ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas: chrizotilą, amozitą, krokidolitą, aktinolitą ir kt. Visos asbesto atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai. 1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą, kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti ilgalaikį 20-30 metų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. Tačiau asbesto, kaip praeities liekanos, problema Lietuvoje išlieka, nes buvo plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.

Kur yra asbesto?

Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybose, energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje ir kt. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia asbesto panaudota asbestcementinės (šiferinės) stogų dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti ir t.t. Iki šiol asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, namų rūsiuose vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių bei sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.

Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Asbestas gali būti surištas su netrapios medžiagos rišikliu arba birus. Pastarasis labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. Asbesto plaušeliai, kurių ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, lengvai įkvėpiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Dėka asbesto pluoštinės struktūros ir cheminio atsparumo, asbesto plaukeliai plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Nors organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau dėl plaušelių struktūros lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu.. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gėrybinius pleuros pakitimus. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o po ilgo 20-30 metų laikotarpio.

Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvoje parengta ir patvirtinta virš 20 teisės aktų, kurie susiję su asbesto ir jo gaminių naudojimo ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija, profilaktiniais patikrinimais bei darbuotojų ir darbdavių mokymais.

Atliekant darbus su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu nuostatų reikalavimų, kur numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos ir asbesto sukeliamų sveikatos pakenkimų prevencijos priemonės

2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas - siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Tikslui įgyvendinti 2008-2013 metams buvo numatytos programos įgyvendinimo priemonės. Programos vykdymo koordinatorius - Aplinkos ministerija, atskiras priemones skirta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, Higienos institutui, Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybėms. Įgyvendinant programos priemones, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymais buvo patvirtinta Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarka, Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas, kuriame nustatyti asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, kur numatyta asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis ir asbesto poveikio praeityje privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas mokymo programos saugiam darbui su asbestu. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi UAB Termoizola. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama. Didžiausios ir labiausiai patyrusios asbesto atliekų tvarkymo įmonės yra Bionovus ir Toksika. Visą įmonių, tvarkančių asbesto atliekas sąrašą galima rasti adresu http://www.am.lt/→Atliekos→ Pavojingo atliekos→ Įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas

Kadangi asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, neturi kvapo, tai užterštumą asbestu aplinkoje galima nustatyti tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus. Jei abejojama ar gaminyje, statinyje, medžiagoje yra asbesto, būtina laboratorijoje atlikti asbesto plaušelių identifikavimo (kokybinius) tyrimus.

Pagrindiniai teisės aktai

1. Darbo su asbestu nuostatai (Žin., 2004, Nr. 116-4342).

2. Asbesto šalinimo programa (Žin., 2008, Nr. 48-1777).

3. Asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimas (Žin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035, 2002, Nr. 9-311).

4. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 61-2437).

5. Lietuvos higienos norma HN 23: 2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2011 Nr. 112-5274).

6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475).

7. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403).

8. Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas (Žin., 2005, Nr. 86-3247).

9. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas (Žin., 2009, Nr.: 131 -5708).

10. Sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka (Žin., 2000, Nr.47-1365).

11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007,Nr. 123-5055).

12. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin. 2011, Nr.76-3683).

Ką daryti, jeigu asbesto yra Jūsų aplinkoje?

Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų

• § surinks iš turimos dokumentacijos informaciją apie asbesto turinčias medžiagas, naudotų statybinių medžiagų sudėtį ir jų būklę;
• § atliks kokybinius asbesto tyrimus medžiagoje, nesant duomenų apie medžiagos sudėtį;
• § nustatys darbo vietas, kuriose dirbantieji gali būti veikiami asbesto dulkių;
• § sudarys asbesto plaušelių nustatymo darbų planą, kuriame bus nurodytos ėminių paėmimo vietos, matavimų trukmė, ėminių skaičius, matavimo periodiškumas.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama

• atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: "Atsargiai asbestas!";
• darbus atlikti tik drėkinant vandeniu ("šlapiu būdu");
• atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;
• atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);
• atliekas vežti tik į tam skirtas specialias aikšteles.

Kaip elgtis keičiant šiferinę stogų dangą?

Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Labai svarbu naudoti specialias apsaugos priemones (spec. drabužius, kaukes, respiratorius), kad asbesto plaušeliai nepatektų į žmogaus kvėpavimo takus ir plaučius.

Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jų nemėtyti. Dangą supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Smulkias šiferio atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nekloti jomis kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas, užkasant jį į žemę. Asbestinio cementinio šiferio stogų savininkams nerekomenduojama naudoti lietaus vandens nuo šių stogų skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Kas ir kur atlieka asbesto plaušelių matavimus, tyrimus?

Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija

• atlieka asbesto plaušelių identifikavimą gaminiuose;
• nustato asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore;

• konsultuoja suinteresuotus asmenis;
• informuoja visuomenę apie saugų darbą su gaminiais, turinčiais sudėtyje asbesto, ir prevencines priemones.

Adresas: Etmonų 3/6, Vilnius

Tel.: 8 5 212 3249

El.paštas: laboratorija@hi.lt

Daugiau informacijos apie asbestą, jo poveikį žmonių sveikatai, šios medžiagos utilizavimo ir kitas rekomendacijas, dirbant su šia pavojinga medžiaga, galima surasti internetiniuose tinklapiuose http://www.hi.lt/content/rizikos_veiksniu_tyr_lab.html, http://www.vdi.lt/, http://www.am.lt/

Akcija „Ar ne per sunki pirmoko kuprinė “ Šiaulių rajone

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atkreipia visuomenės dėmesį į jaunų žmonių psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, tabako gaminių bei nelegalių narkotikų) vartojimo ir jo prieinamumo nepilnamečiams problemą. 2011 m. gegužės mėnesį atliktas „Eurobarometro" tyrimas „Jaunimo požiūris į narkotikus" atskleidė, kad 82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. Net 76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtino, kad per 24 valandas gali labai lengvai gauti tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių.

Pasaulio sveikatos organizacija dar 2005 m. priėmė ,,Alkoholio politikos Europos regione metmenis", kuriuose teigiama, kad visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių, tačiau realybėje šios teisės yra ignoruojamos. Mūsų visuomenėje vyrauja nuostata, kad alkoholio vartojimas - tai natūralus procesas, neatsiejamas nuo šiuolaikinės žmogaus gyvensenos.

 Apklausos rodo, kad psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiauja vis jaunesni asmenys. Lietuvoje 2004 m. atliktas žalingų įpročių paplitimo tyrimas parodė, kad didžiausia narkotikų vartotojų rizikos grupė buvo 20-21 metų amžiaus jaunimas. 2008 m. tyrimo duomenimis, narkotines ir psichotropines medžiagas dažniau išbandė jau aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad vaikai alkoholio pirmą kartą paragauja itin ankstyvame amžiuje. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys atskleidė, kad 2007 m. daugiau negu penktadalis 15-16 metų mokinių pirmą kartą išgėrė taurę alaus būdami 9-erių metų ir jaunesni.

Mokslininkai tvirtina, kad kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau ir išsivystyti priklausomybei.

  Už vaikų ugdymo procesą yra atsakingi ir tėvai, ir mokykla, kurioje vaikai mokosi. Tačiau mokyklose diegiamoms psichoaktyvių medžiagų prevencijos programoms gresia pavojus tapti propagandos kampanijomis:
- jei informacija apie narkotikus atrenkama selektyviai,
- jei nesileidžiant į diskusijas viskas pateikiama tik kaip gerai arba blogai, juoda arba balta,
- jei bet kokia kaina siekiama pakreipti vaiko elgesį norima linkme.

Jauni žmonės geriau nei kas kitas sugeba atskirti, kada suaugusieji nori jais manipuliuoti, tad prevencinių programų rezultatas gali būti ne efektyvi prevencija, o patikimo kontakto su paaugliu praradimas. Gąsdinimais ir pamokslavimais pagrįsta prevencija - nieko verta. Jaunimui reikia faktų, kad jis padarytų informacija paremtą apsisprendimą. Todėl Šiaulių visuomenės sveikatos biuras Šiaulių ir rajono mokyklų atstovams pristatė ir išdalino aktyvius ugdymo metodus leidžiančią naudoti priemonę - prevencinį filmą „Tavo pasirinkimas". Filmas skirtas dirbant 10-12 klasių mokiniais. Jį gali naudoti ir klasių auklėtojai, ir socialiniai darbuotojai.

Vis dėlto, tėvai neturėtų pernelyg daug atsakomybės numesti ugdymo ir švietimo įstaigoms. Būtent šeimoje vaikams turi būti diegiamos moralinės vertybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai, formuojamas sveikas gyvenimo būdas.

Informaciją parengė Asta Ivoškienė,
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Pavadinimas: Būkime saugūs, drausmingi ir atsakingi keliuose!
Preambulė : Kasmet pasaulyje keliuose žūsta apie 10 tūkstančių žmonių. Pirmaujanti grupė žuvime yra 12-29 metų asmenys. Susimąstykime, kad mes visi esame eismo dalyviai ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar būsime saugūs, ar sugebėsime apsaugoti kitus.

SUŽALOJIMŲ PREVENCIJA

STRESAS.

ALKOHOLIS IR NĖŠTUMAS.

ENERGETINIAI GĖRIMAI.