Kairių seniūnija užima 7957 ha plotą, iš jų žemės ūkio naudmenos - 6318 ha, miškai - 575 ha, vandenys - 325 ha. Kairių seniūniją kerta magistralė Šiauliai - Panevėžys, taip pat geležinkelio linija Vilnius - Klaipėda. Seniūnijoje yra du ežerai : Kairių ir Gudelių, dvi upės: Kruoja ir Šiladis. Iš viso seniūnijoje yra 23 kaimai. Didesni iš jų: Šilėnai ( 600 gyventojų ) , Žadžiūnai ( 360 gyventojų ) , Bertužiai ( 350 gyventojų ) . Iš viso seniūnijoje gyvena virš 3700 gyventojų. Vyriausia gyventoja - 95 metų Teodora Pažarauskienė. Seniūnijos centras - Kairių miestelis . Kairių miestelis įsikūręs apie 7 km į rytus nuo Šiaulių miesto prie kelio Šiauliai - Panevėžys, šalia Kairių ežero. Trumpa istorijos apžvalga: Kairių apylinkėse, rytiniame pakraštyje atliktų kasinėjimų metu aptikti radiniai byloja, jog čia gyventa dar 5-2 tūkstantmetyje prieš Kristų. Manoma, kad XII amžiaus pradžioje dabartinių Kairių vietoje buvo neįtvirtinta gyvenvietė, nes dvaro laukuose rasta žalvarinė antkaklė datuojama III - IV a. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Kairių apylinkės priklausė Šiaulių valsčiui. Kairių pirmo paminėjimo data laikomi 1563 m., tačiau kaimas neabejotinai buvo įkurtas anksčiau, galbūt prieš keletą metų - Valakų reformos metu. 1792 m. iš kaimo gyventojų lėšų pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri iki 1909 m. buvo Šiaulių parapijos filija. Joje 1904 m. rašytojas Jonas Biliūnas susituokė su Julija Janulaityte, kilusia iš gretimo Malavėnų kaimo. 1909 m. Kairiai tapo savarankiška parapija. Kairių dvarą grafas Platonas Zubovas projektuoti pradėjo 1805 m. 1806 m. pastatyti akmens mūro ūkniai pastatai, vėliau - valdytojo namas . Tarpukaryje pro Kairius ėjo siaurojo geležinkelio linija Šiauliai - Biržai. Dvaras parduotas dvarininkui Aleksandrui Štrauchmanui. Iki šių dienų iš buvusio dvaro sodybos išliko tik keletas pastatų. Gyvenamasis dvaro pastatas nugriautas, o vietoje jo išaugo triaukštis plytinis standartinis administracinis pastatas, kur šiuo metu įsikūrusi seniūnija, medicinos punktas, biblioteka, kultūros namai. Vertingiausias iš kitų pastatų, buvusi dvaro pirtis, restauruota ir pritaikyta kultūros reikmėms. Kairių apylinkėse, šalia Žadžiūnų esančiame Kalniškių kaime 1880 m. gimė poetas J. Krikščiūnas - Jovaras, o 1901 m. - rašytojas Juozas Grušas. 1907 m. Kairiuose pradėjo veikti pradinė mokykla. 1923 m. bažnytkaimyje gyveno 88 gyventojai, dvare - 46. Kairių miestelyje 1959 m. gyveno 701 gyventojas, 1970 - 787, 1979 m. - 1145, 1985 m. - 1394, 1988 m. - 1200 gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo Kairiai nuolat augo. Šiuo metu miestelyje gyvena beveik 2000 gyventojų. Kairiuose yra pagrindinė mokykla, vaikų lopšelis darželis, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, paštas. 1997 m. iš Šiaulių į Kairius nutiestas dviračių takas. Seniūnijoje yra du paštai, dvi pagrindinės mokyklos, dveji kultūros namai, dvi bibliotekos, trys medicinos punktai, vaistinė, trys kavinės, policijos nuovada. Seniūnijoje veikia dešimt uždarųjų akcinių bendrovių , keturios žemės ūkio bendrovės, virš dešimties individualių įmonių. Seniūnijoje yra keturios veikiančios ir vienuolika saugomų kapinių , bažnyčia. Dauguma seniūnijos gyventojų ūkininkauja nedideliuose ūkeliuose. Stambesnių ūkininkų, besiverčiančių žemės ūkiu yra per 90. Virš 300 žmonių laiko karves, jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - pajamos už parduotą pieną. 2004 m. iš ūkininkų priimta 386 ž.ū. naudmenų ir pasėlių deklaracijų . Įregistruota virš 600 žemės ūkio ir kaimo valdų. Seniūnijoje ekonominė padėtis yra gana sunki. Daugelis žmonių neturi darbo, yra socialiai remtini, kuriems teikiama piniginė parama. Tiek gimimų , tiek mirimų skaičius 2004 m. padidėjo. 2000 m. gimė 34, mirė 40 gyventojai; 2002 m. gimė 34, mirė 41 gyventojai; 2003 m. gimė 31, mirė 29 gyventojai. 2004 m. gimė 39 , mirė 29 gyventojai. Turime ir daugiavaikių šeimų: auginančių 4 ir daugiau vaikų, yra 15 šeimų ( jose auga 78 vaikai ) ,41 šeimoje auga po tris vaikus. Seniūnijoje yra ir 14 probleminių šeimų ( jose 32 vaikai) bei 9 rizikos grupės šeimos ( jose 27 vaikai). Tai asocialios, nesugebančios tinkamai rūpintis vaikų auklėjimu šeimos. Todėl seniūnijoje nuolat vykdomas prevencinis darbas su probleminėmis šeimomis. Probleminėms šeimoms taikomos prevencinės priemonės: rekomenduojama dalį pašalpų pakeisti maisto talonais, suteikti vaikams gydytojo psichologo pagalbą, netinkamas tėvų elgesys svarstomas vaiko globos komisijos posėdyje, rekomenduojama išimti vaikus iš šeimos. Nemažai seniūnijoje yra lankytinų vietų: šalia Senųjų kapinių (prie Kairių ežero) yra išlikęs senasis Kairių karčemos pastatas (vėliau buvo pieninė). Šiose kapinėse dėmesį patraukia S. Lukoševičiaus ąžuolinė skulptūra „Sėjėjas", skirta Bertužių kaimo senoliams; 1999 m. restauruotas buvusios dvaro pirties pastatas; Ilgosios Lovos miške Šiaulių geto žydų žudynių vieta ir kapas; Žadžiūnų k. du XV - XVI a. senkapiai ir piliakalnį primenanti kalva, vadinama Švedkalniu; Kalniškių kaimelyje išlikusi poeto Jovaro sodyba, 1984 m. liaudies meistrai Jovaro sodybą papuošė akmens skulptūromis, netoli teka Kruojos upė, poeto labai mėgtas šaltinėlis, gražus beržynas. Kruoja išteka iš Gudelių ežero, tekančio šalia to paties pavadinimo kaimo. Šalia ežero plytėjusi ežerinės kilmės plyninė žemapelkė turėjo storą durpių sluoksnį. Durpes iškasus, pelkė užtvenkta, susiformavo Gudelių tvenkinys, Šilėnų k., (8 km nuo Šiaulių.), esančiame prie geležinkelio, yra geležinkelio stotis. 2004 m. Šilėnų kaime atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu “Šilėnai 1649” , seniūnijos kieme pastatyta medinė skulptūra su Kairių herbo motyvais ; išleistas informacinis – reklaminis Kairių seniūnijos lankstinukas. Tradicinės seniūnijos šventės: Kairių pušyne kasmet rengiama Joninių šventė, labai įdomūs ir saviti Kairių apylinkių Užgavėnių papročiai, tradicine švente tapo šv. Mortos diena, Žadžiūnuose švenčiami šv. Antano atlaidai. 2003 m.seniūnijoje susikūrė dvi kaimo bendruomenės: Šilėnų kaimo bendruomenė „Šilas“ ir Eimučių kaimo bendruomenė , 2004 m. įregistruota dar viena bendruomenė – Žadžiūnų kaimo. |
Renginių kalendorius
