Šiaulių kaimiškoji seniūnija centras - tarsi žiedu apsupusi Šiaulių miestą. Joje 2006-08-01 duomenimis gyvena apie 7474 gyventojų. Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje yra 58 kaimai. Didžiausi iš jų: Aukštelkės k. – 1233 gyventojai, Vijolių k. – 1190 gyventojai, Vinkšnėnų k. – 747 gyventojai, Sutkūnų k. – 600 gyventojai, Voveriškių k. – 456 gyventojai, Bridų k. – 403 gyventojai.
Seniūnijos teritorijoje yra 4 pagrindinės mokyklos, 4 medicinos punktai, 2 bažnyčios, 1 veikiančios ir 21 neveikiančios kapinės, veikia 499 įmonės. Legendos ir pasakojimai – neatsiejama šio krašto praeities istorijos dalis. Senesni kaimai turi savo kilmės ar pavadinimo atsiradimo istorijas. Kalbama, kad per Aukštelkės žemes senovėje ėjo ilgas akmenų volas, žmonių Ruže pramintas. Kai kurie akmenys buvę labai dideli, todėl tas volas velnio tiltu vadintas. Apylinkėse yra dar ne vienas pavadinimas, susijęs su velnio vardu. Manoma, kad Aukštelkės pavadinimas kilęs iš pagoniškos šventovės Aukštosios alkos pavadinimo. Alkomis pagonys lietuviai vadindavo savo šventoves. Mauricijus Griškevičius, pirmasis Šiaulių krašto istorikas, rašo, kad tas vardas susideda iš žodžių “aukštas ir elkė, kas ženklina susirinkimą, žiničią, oraculum”. Taigi Aukštelkė – tai “aukšta žinyčia”, viena mūsų bočių pagoniškosios tikybos vietų. Pakapės bažnyčioje yra vertingų XIX a. dirbinių: medinės skulptūros “Nukryžiuotasis” ir “Šv. Barbora”, žalvarinis varpas. Netoli Pakapės stūkso Normančių piliakalnis, vadinamas Bauskės pilimi. Seni žmonės pasakoja, kad ant šio kalno buvo baudžiami baudžiauninkai, todėl jis ir gavęs Bauskės vardą. Istorikų teigimu, ant šio piliakalnio stovėjo viena iš senosios Šiaulių žemės pilių, vadinta Busike, Busyne. Ne vienas pasakojo, kad ant “Bauskės yra žemėmis užnešta bažnyčia, kiek toliau, už kokių 100 metrų – mažas kalniukas, ten varpinė buvusi. Seniau piemenys ant kalno arklius ganydavo, tai girdėdavo gailiai dejuojant”. Tuoj už Normančių, link Giedrių, yra milžinkapiai. Jie tokie seni, jog vos atskiri kalvelę, kurioje auga vinkšna. Ji ir rodo senkapių vietą. Medyje yra įkelta koplytėlė. Seniai, dar Smetonos laikais, iš ten veždami žvyrą žmonės iškasė sidabrinį žiedą, kuris buvo toks didelis, jog smuko nuo nykščio. Be žiedo jie iškasė stambius kaulus ir kaukolę, gal kokių milžinų ten gyventa? Taip ir pavadino tą vietą milžinkapiais. Aleksandrijos kaimas yra išsidėstęs į rytus nuo Šiaulių prie magistralinio kelio į Radviliškį.XI-XII a. senkapio radiniai – variniai žiedai, pasaginės segės, pakabučiai, geležinis kalavijas ir kt. byloja, kad tai sena vietovė, kuri anksčiau buvo žinoma Lepšių vardu. Po paskutiniojo Lenkijos – Lietuvos valstybės padalijimo1795 m. imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją, tuo pačiu ir šį kaimą su dvaru, padovanojo savo favoritui grafui Platonui Zubovui. Kaimo pavadinimas, artima valstiečių kaimynystė nepatiko grafui. Vėliau gyventojai buvo iškeldinti, o vietovė pavadinta Aleksandrija Platono Zubovo žmonos Aleksandros garbei. XIX a. pabaigoje dvaras parduotas Januškevičiams. 1899 m. birželio 12 d. (senuoju stiliumi gegužės 30 d.) pušyne prie gyvenvietės įvyko pirmoji šiauliečių gegužinė, davusi pradžią ilgametei didžiųjų gegužinių tradicijai. Ilgas archeologinių vertybių sąrašas, sudarytas tyrinėjant Šiaulių kaimiškosios seniūnijos vietoves, byloja apie senovinių gyvenviečių, buvusių šiose apylinkėse, gausą. Kėblių, Pakapės (vad. Lukštikalniu) kapinynai, Širvučių senkapiai, Kėblių senovės gyvenvietė bei kiti archeologiniai paminklai sieja mus su krašto praeitimi, turtinga jo istorija. Seniūnija atlieka šias funkcijas: 1) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo bei paramos būdų;
2) tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėse;
3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;
5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;
6) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos gerinimo priemones;
7) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;
8) dalyvauja organizuojant civilinę saugą;
9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;
10) nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;
11) padeda organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;
12) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
13) organizuoja viešuosius darbus;
14) organizuoja bendro naudojimo teritorijų, gatvių šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;
15) organizuoja kapinių priežiūrą;
16) organizuoja želdinių priežiūrą;
17) organizuoja laisvalaikio centrų veiklą;
18) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;
19) organizuoja seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;
20) prireikus organizuoja viešųjų tualetų paslaugas;
21) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (nuo 2007m. liepos 1 d.)
pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais seniūnijos darbo laiku.
22) išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus (nuo 2007m. liepos 1 d.), taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;
23) kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės
metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;
24) išduoda leidimus laidoti;
25) nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas;
26) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;
27) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
28) nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;
29) teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;
30) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja bei kontroliuoja jų vykdymą;
31) šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;
32) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą;
33) priima ir tvarko dokumentus dėl pieno kvotų;
34) tvarko pasėlių deklaravimo dokumentus;
35) priima prašymus žemės ūkio valdos įregistravimui;
36) konsultuoja gyventojus žemės ūkio klausimais. |
Renginių kalendorius
