Šiaulių rajono herbo etaloną padarė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jame pavaizduota: “Mėlyname lauke sidabrinis lokys, laikantis priekinėse letenose auksinį kovos kirvį, prie kairiojo peties skydas su auksiniais ir juodais lygių galų kryžiais. Lokio liežuvis raudonas, nagai auksiniai”.

Šiaulių rajono herbas patvirtintas 2002 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Senojoje Šiaulių žemės heraldikoje randami net trys simboliai - Lietuvos raitelis, Žemaitijos lokys ir trys javų gubos. Kuriant dabartinį Šiaulių rajono herbą buvo atsižvelgta į keletą svarbių aspektų.

Javų gubas, kaip Vilniaus generalgubernatoriaus bei Sankt Peterburgo Heroldijos kūrinį, teko atmesti, nes jose įprasmintos mums visai svetimos Rusijos heraldikos tradicijos.

Atkrito ir Lietuvos raitelis, kuris iš tikrųjų nebuvo Šiaulių žemės herbu, o tik simboliu, rodančiu Šiaulių reparticijos priklausomybę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Panašia prasme naudotas ir Žemaitijos lokys. Vis dėlto šis simbolis vertas didesnio dėmesio. Jis rodo, kad Šiaulių žemė kadaise priklausė Žemaitijos Kunigaikštystei. Tiesa, ta priklausomybė buvo labiau simbolinė, dvilypė, nes Šiaulių ekonomijos administracija, remdamasi Seimų nutarimais, mokesčius mokėjo Trakų vaivadijai priklausiusiai Upytei. Juo labiau, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija, paprašiusi sukurti rajono herbą, visai pagrįstai pageidavo herbe matyti daugiau Šiaulių rajonui svarbių istorijos motyvų. O čia tokių ganėtinai daug. Tai ir garsioji 1236 m. žemaičių pergalė kautynėse, kai buvo sutriuškintas Livonijos kalavijuočių ordinas, ir krikščioniškajame pasaulyje išgarsėjęs Kryžių kalnas, kurį 1993 m. aplankė Šventasis Tėvas, ir švietimas bei kultūrinė veikla spaudos draudimo metais. Suprantama, kad visko į vieną herbą sudėti neįmanoma.

Dėl to buvo pasirinkti trys simboliai: lokys, kovos kirvis ir kryžiais nusėtas skydas.

Kovos kirvis ir iš Žemaitijos herbo paimta lokio figūra rodo kadaise žemaičių pasiektą pergalę  prieš kalavijuočius, skydas su kryžiais simbolizuoja ne tik Kryžių kalną, bet ir šio krašto tvirtą nusistatymą ginti krikščioniškąsias vertybes.

Sidabrinė (balta) lokio spalva ženklina Žemaitijos, o mėlyna - Trakų vaivadijos istorines spalvas naudotas karinėse vėliavose. Jos primena dvilypę administracinę Šiaulių priklausomybę. Herbe panaudotas auksas rodo kilnumą, o juoda spalva - mokslą bei išsilavinimą.

Herbą ir vėliavą turi ne tik Šiaulių rajonas, bet ir devynios rajono savivaldybės seniūnijos: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos.