Trumpa istorijos apžvalga.

Anot D.Šniuko (2009), Gruzdžių miestelio istorija nėra sena - jis Zamūšės vardu buvo įkurtas 1636 m. buvusio Gruzdžių kaimo vietoje. Domijono Šniuko teigimu, paskaičius kai kuriuos enciklopedinius leidinius, populiariąją ir informacinę literatūrą, jos internetinius variantus, galima susidaryti vaizdą, kad Šiaulių karališkosios ekonomijos miestelyje ir jo apylinkėse XVII a. vyko religiniai karai - katalikai degino reformatų bažnyčias, o atstatytos ėjo iš rankų į rankas; karališkajame dvare kaip savo tėvonijoje šeimininkavo kuklias vaito pareigas ėjęs bajoras Kristupas Gruzdys: statė bažnyčias gal ir miestelį įkūrė. 1669-1672 m. buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia Gruzdžiuose.

Reikšmingas kultūros palikimas - Gruzdžių dvaro sodyba. Buvusi Šiaulių karališkosios ekonomijos, vėliau grafų Zubovų (1793-1858) ir Naryškinų (1858-1915). Nuo 1920 metų priklausė Lietuvos valstybei. Tais metais Joniškio mokyklos mokytojas Žigelis, turėdamas įgaliojimą, spaudoje paskelbė žinią, kad priimami norintys mokytis, žemės ūkio mokykloje, Gruzdžių dvare, kurį sudarė nemažai saugotinų dvaro ansamblio pastatų. Vėliau Gruzdžiuose pastatyta neogotikinė švč. Trejybės bažnyčia, įsteigta parapijos mokykla, atidaryta ligoninė, vaistinė, vaikų prieglauda, žemesnioji žemės ūkio mokykla, žemaičių veislės arklių žirgynas. Gruzdžiai garsėjo turgais, šv. Roko atlaidais. Pasak D.Šniuko (2009), tradiciniai Šv. Roko atlaidai, sutraukią gausybę žmonių ne tik iš Gruzdžių parapijos, XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje šalia bažnytinių apeigų ir jomarko pradėjo įgyti ir pasaulietinį visuomeninį pobūdį. Šventėje vis aktyviau su savo programomis ėmė dalyvauti šauliai, jaunalietuviai, gaisrininkai, dainos ir scenos mėgėjai, sportininkai, ūkinės organizacijos. Gana gausi miestelio inteligentija, - aukštesniosios gyvulininkystės ir pradžios mokyklų mokytojai, valsčiaus savivaldybės, kitų įstaigų tarnautojai, - sutelktomis jėgomis galėjo organizuoti plataus masto renginius. Gruzdžių dvaro pastatų kompleksas buvo gera bazė parodoms, garbingų svečių priėmimui. 1933 m. rugpjūčio 20-21 dienomis, būtent per Šv. Roko atlaidus, Žemės ūkio rūmai kartu su apskrities savivaldybe, žemės ūkio organizacijomis Gruzdžiuose surengė regioninę žemės ūkio ir pramonės parodą. Joje aktyviai dalyvavo ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbimo organizacijos iš Šiaulių, Mažeikių, Telšių bei kitų apskričių. Atvyko ekskursantai net iš Klaipėdos. Parodos tikslas buvo- supažindinti ūkininkus, verslo žmones su mokslo ir technikos naujovėmis, paskatinti novatorius.

Regioninė žemės ūkio ir pramonės paroda gruzdiečiams labai patiko, ji pagarsino miestelį, tad buvo pradėta galvoti kažką panašaus surengti savo jėgomis. Kai 1935 m. viršaitį Lauryną Kaupį pakeitė naujos kartos atstovas Stasys Motuzas, energingai ėmęsis miestelio tvarkymo darbų, ši mintis toliau buvo brandinama, kol 1938 m., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 20-ąsias metines, realizuota ir iki šiol savo mastu nepralenkta švente - „Gruzdiečių diena". Ji buvo koordinuota su Gruzdžių aukštesniosios gyvulininkystės mokyklos 10-mečiu.

1999 m. rugsėjo 24 d. Respublikos Prezidento V. Adamkus dekretu Nr. 592 patvirtintas Gruzdžių herbas. Herbinio skydo auksiniame lauke vaizduojamas šv. Rokas su juodu apsiaustu, juoda skrybėle, rudais batais ir rudu krepšiu. Prie jo peties sidabrinė kriauklė, kairėje rankoje ruda piligrimo lazda, ant kairės kojos juoda dėmė. Šv. Roko barzda ir dešinės rankos marškinių rankovė - sidabrinės spalvos, kūnas - natūralios kūno spalvos. Kairėje figūros pusėje pavaizduotas juodas šuo.

Lankytinos vietos

Garbingą Gruzdžių praeitį mena istorijos ir kultūros vertybės.

Miestelio centre, gotikinio stiliaus aikštėje - respublikinės reikšmės istorijos paminklas, namas kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus, pasivadinęs Mariumi Katiliškiu. Dar vienas architektūrinę vertę turintis pastatas - tai restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė.

Aikštėje atgimimo paminklai: lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas "Baltasis kryžius".

Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis, architektūros paminklas, kurį sudaro bažnyčia, šventoriaus tvora su vartais ir koplyčia, klebonijos ir špitolės pastatai.

M. Katiliškio g. Nr. 9 Gruzdžių skietininkams atminti pastatytas koplytstulpis.

Paminklinis akmuo su įrašu " 1935.IX.21 Lithuanica II F.Vaitkus", garsiam skrydžiui atminti, pastatytas kelio Gruzdžiai - Šiupyliai ir keliuko, vedančio į Lukošaičių kaimą, sankirtoje.

Knygnešių P.Veličkos ir Jono Lideikio kapai, klebono Liongino Rekščio, kuris organizavo naujos bažnyčios statybą (1891- 1912), kapas.

Šiupyliuose - šv. Aloyzo bažnyčia, Pavasarininkų paminklas, paminklas rašytojo A.Griciaus sodybvietėje, knygnešio A.Baranausko kapas, paminklas 1945 m. genocido aukoms atminti Rakandžių kaime.

Koplytėlė Lukošaičių kaime. Paminklinis akmuo bei stogastulpis J.Šliūpui atminti Rakandžių kaime. Senų sodybų puošyba ir išplanavimu įdomus etnografinis gatvinis Dargaičių kaimas.

• A. Dereškevičienės kraštotyros muziejus Gruzdžių gimnazijoje.

R. ir V. Mataičių juodosios keramikos dirbtuvės viename Gruzdžių senojo dvaro pastate.

Paminklinis akmuo 1946 m. balandžio 22 d. Laumakių tragediją atminti. Laumakių kaimas.

Seniūnijos gyventojai, įstaigos, verslas.

Seniūnijoje gyvena apie 2600 žmonių. Seniūnijoje yra 38 kaimai:

Augučių, Apušėlių, Aukštuolių, Bartkūnų, Bučiūnų, Biržių, Daujočių, Dargaičių, Dimšių, Gurbų, Jauneikiškių, Jokubaičių, Kantminių, Karvelių, Laumakių, Lukošaičių, Lygudų, Mažeikių, Maldenių, Maniūšių, Norvaišių, Pauparių, Poviliškių, Ratkūnų, Raubaičių, Rakandžių, Račių, Ražų, Sauginių, Strazdų, Saveikių, Šepkaičių, Šiupylių, Šėkščių, Taurakių, Valdomų, Žiogų. Stambesnės gyvenvietės yra Šiupylių kaimas (apie 400 gyventojų), Žiogų kaimas (apie 120 gyventojų), Saveikių kaimas (apie 60 gyventojų), Valdomų kaimas ( apie 50 gyventojų).

Seniūnijoje yra 4 kapinės, 2 bažnyčios, 2 kultūros namai, 2 bibliotekos, paštas, 3 mokymo įstaigos (Gruzdžių gimnazija, Gruzdžių vaikų socializacijos centras, vaikų darželis - lopšelis "Puriena" su laikinosios globos grupe, VšĮ Gruzdžių ambulatorija, vaistinė, medicinos punktas Šiupyliuose, Gruzdžių policijos nuovada, Šiaulių Darbo biržos filialas, priešgaisrinis ir kelių remonto punktai, svečių namai, kavinė ,,Laisvalaikio centras'', 7 parduotuvės, degalinė UAB "Junasa", veterinarijos vaistinė, 2 autobusų stotelės, 15 autobusų sustojimo aikštelių, modernus Joniškio žemės ūkio mokyklos technikos ir technologijų centras, Kredito unijos ,,Žemdirbio gerovė '' Gruzdžių kasa.

Gruzdžių seniūnijoje veikia šie verslai: žemės ūkio - Šiupylių ŽŪB; ūkininkų ūkiai - grūdinių kultūrų, daržovių, pienininkystės, braškių ir serbentų ūkiai; pievagrybių auginimo įmonė (Baltic champignons); UAB ,,Vintori" - baldų projektavimas ir gamyba; medžio apdirbimo - UAB ,, Medynas ",, miško ūkio įmonės: I.Virbickienės, V.Mikolaičio ., V.Budrio.

Kultūra

Gruzdžių seniūnijoje yra Šiaulių kultūros centro Gruzdžių filialas ir Šiupylių kultūros namai. Direktorė - J. Pagareckienė. Gruzdžių seniūnijoje gyvos senosios tradicijos, taip pat kuriamos naujos. Gruzdžiai garsėja šv. Roko atlaidais, ,,Gruzdiečių dienomis", Koštuvių (aludarių) švente, Šiupyliuose švenčiamos Antaninės, kaimo kraštiečių šventė, senajame etnografiniame, gatviniame Dargaičių kaime gražia tradicija tapo Jurginių - pirmosios ganiavos šventė ir senųjų amatų dienos, Saveikių kaimo kraštiečių šventė.

Kasmet renkama gražiausiai aplinką tvarkanti sodyba, įmonė ar įstaiga.

Bibliotekos

Gruzdžiuose yra A.Griciaus biblioteka. Čia organizuojami įvairūs turiningi renginiai . Bibliotekoje veikia unikali ekspozicija ,, Neįprastų knygų pasaulis", lėlių teatras ,, Abrakadabra". Bibliotekoje dirba I. Petravičienė ir J. Jašiskytė. Jų energijos ir išradingumo dėka bibliotekos veikla garsi visame rajone. Čia rengiamos suaugusiųjų ir moksleivių rankdarbių, piešinių parodos, literatūrinės kompozicijos, popietės, meninio skaitymo konkursai, viktorinos, knygų aptarimai.

Šiupylių bibliotekoje dirba J.Stankaitienė. Rengiamos knygų ir straipsnių parodos, skirtos įžymių žmonių jubiliejams ir atmintinoms datoms paminėti. Veikia piešimo būrelis, vyksta garsiniai skaitymai ir kt.

Gruzdžių lopšelis - darželis ,, Puriena" su laikinąja globos grupe

Lopšelis - darželis ,, Puriena" - tai įstaiga, siekianti šeimų ir pedagogų bendradarbiavimo, garantuojanti visiems vaikams institucinio ugdymo prieinamumą, sudaranti šiuolaikiškas, modernias sąlygas vaiko socializacijai, fizinių, psichinių galių harmoningam skleidimuisi.

Lopšeliui- darželiui ,, Puriena" vadovauja direktorė O. Sivickienė.

Švietimas

Pirmoji Gruzdžių parapinė mokykla minima XIX amžiaus pradžioje.1918 m. Gruzdžiuose pastatytas dviejų aukštų raudonų plytų pastatas. Tai buvo tipinė pradžios mokykla. 1944 -1945m. pradžios mokykla pertvarkyta į progimnaziją.1948 - 1949 m. progimnazija perorganizuota į vidurinę mokyklą.1971 m. buvo pastatytas priestatas, keletą kartų didesnis už senąją mokyklą. 1972 m. mokyklai suteiktas mūsų žemiečio, rašytojo Augustino Griciaus vardas, pradedamas kurti mokyklos kraštotyros muziejus. Muziejaus įkūrėjai -Adolfina Dereškevičienė, buvusi ilgametė mokyklos direktorė, ir Antanas Baronas, buvęs direktoriaus pavaduotojas ugdymui. 2006-04-28 akredituota Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa. 2006-06-29 Savivaldybės tarybos sprendimu mokykla pervadinama Gruzdžių gimnazija. Gruzdžių gimnazijoje mokosi apie 380 mokinių. Gimnazijai vadovauja direktorius Juozas Vasiliauskas.

Gruzdžių vaikų socializacijos centras (sutrumpintas pavadinimas - Gruzdžių VSC). , 1955 m. pagalbinė mokykla, 1972 m. spec. pagalbinė mokykla. Nuo 1993 m. specialieji vaikų globos namai (pradinės klasės). Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai įsteigti 1995 m. spalio 10 d., nuo 2008 m. sausio 1 d. pervadinti į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą.

Gruzdžių vaikų socializacijos centras - speciali prevencinė švietimo įstaiga, užtikrinanti tinkamą vaikui paskirtos priežiūros vykdymą, nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, siekianti sėkmingos vaiko integracijos į visuomenę. Bendras vaikų skaičius Gruzdžių vaikų socializacijos centre - ne daugiau kaip 25 vaikai. Įstaigai vadovauja direktorius Henrikas Gaidamavičius.